forgetfulness

užmiršimas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Atmintyje laikomos medžiagos, įsisavintų dalykų ir išmoktų veiksmų apimties sumažėjimas, visiškas neatgaminimas arba klaidingas atgaminimas. Užmiršimas – individualios patirties dalinis ar visiškas netekimas. Užmiršimas prasideda iš karto po išmokimo. Jo veiksniai: 1) laikas – 60 proc. išmoktų beprasmių skiemenų užmirštami pirmosiomis valandomis; prasminga medžiaga (pvz., sakiniai) ne taip greit užmirštami; 2) nauji įgūdžiai, kitų dalykų mokymasis; 3) įsimintos medžiagos ar veiksmų retas atgaminimas arba neatgaminimas; 4) nuostatų pasikeitimas; 5) interferencija; 6) specialus nervinis slopinimas (proaktyvus, retroaktyvus, afektyvus); 7) amžius, asociacijų silpnėjimas; 8) įsiminimo stiprumas ir apimtis. Kovos su užmiršimu būdus lemia atminties stiprinimo veiksniai. Mokant ir auklėjant svarbu lavinti atmintį. Užmiršimas – ne tik neigiamas atminties procesas. Užmirštama daugiau tai, kas neturi svarbios reikšmės individo gyvenimui, veiklai, t. y. antraeiliai dalykai. Taip atmintis įgyja naują kokybę ir darosi reikšmingesnė sprendžiant praktinius veiklos uždavinius. atitikmenys: angl. forgetfulness vok. Vergessenheit rus. забывание